ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais

  8.00, 10.00,
12.00, 18.00 val.
 

Šiokiadieniais

  8.00, 18.00 val.
 
 

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Į albumą >>

GARSO IR VAIZDO ĮRAŠAI

 


 

 


 

XXXIII EILINIS SEKMADIENIS

MT 25, 14–30 „KADANGI BUVAI IŠTIKIMAS MAŽUOSE DALYKUOSE, EIKŠ Į SAVO ŠEIMININKO DŽIAUGSMĄ!“

      

Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: 
    „Vienas žmogus, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną - kiekvienam pagal jo gabumus - ir iškeliavo. 
--------------------------------------------------------------------------------------------------------     [Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.] 
------------------------------------------------------------------------------------------------------    Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. 
    Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: 'Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis'. 
--------------------------------------------------------------------------------------------------------    [Šeimininkas atsakė: 'Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!' 
    Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: 'Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du'. Šeimininkas tarė: 'Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!' 
    Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: 'Šeimininke, aš žinojau, kad tu - žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, imkis, kas tavo'. 
    Šeimininkas jam atsakė: 'Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau. Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“.]

  


 

XXXIII eilinio metų sekmadienio Evangelija mums atveria žmogaus ir jo talentų įvairialypį santykį. Vieni iš mūsų kalba, koks yra svarbus talentas (o gal net jų gausa) žmogaus gyvenimo kelyje. Kiti gi labiau akcentuoja darbštumo dorybę, kuri taip dažnai yra žmogaus laimės - lyg lietuviškųjų pasakų aitvaras. Tačiau šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus tiems, kurie murma, primena, kad šioje žemėje nėra nei vieno žmogaus, kuris nebūtų apdovanotas bent vienu talentu. Evangelinio palyginimo talentas yra to meto pinigas, turtas, kuris yra šeimininko patikimas savo tarnams. Prieš Dievą panašiai ir mes kiekvienas esame tik tarnai, neretai besididžiuojantys savo talentais... O iš tiesų esame tik Dievo malonių patikėtiniai, kad tais talentais dalintumės ir juos gausintume Dievo ir artimo labui.

Kažkada šv. Motinai Teresei iš Kalkutos teko minti teismų slenkstį už vaikų katechizaciją, kurią priešiškai nusiteikę vadino prievartiniu įkrikščioninimu. Kai teisėjas paklausė, ar su kaltinimais ji sutinkanti, tada ji, laikydama savo rankose mažą kūdikį, atsakė: „Šį kūdikėlį aš ištraukiau iš šiukšlių dėžės. Aš nežinau, kokios religijos to kūdikėlio tėvai ir kokia kalba jie kalba. Šiam kūdikėliui aš suteikiau savo meilę, savo laiką, savo globą ir savo maistą. Bet tai, kas geriausia mano gyvenime, yra Jėzus Kristus. Nejaugi aš negaliu šiam kūdikėliui suteikti tai, kas yra geriausia mano gyvenimo dalis?“ Po šitokios kalbos visi kaltinimai Šv. Motinai Teresei buvo atmesti.

Talentų sekmadienis mums primena ir klausia, ką mes darome su savo dvasiniu gyvenimu: jį ugdome, ar verčiau lyg tas nedėkingas tarnas esame užkasę ir gyvename paslėptą kataliko gyvenimą? Paslėptas tikėjimas kaip ir užkastas talentas yra kaip ta nedirbama žemė, žaizda mūsų regimoje ir neregimoje gyvenimo tikrovėje.

  

Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija 

 

 

 

 

 

 

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy