ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais

  8.00, 10.00,
12.00, 18.00 val.
 

Šiokiadieniais

  8.00, 18.00 val.
 
 

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Į albumą >>

GARSO IR VAIZDO ĮRAŠAI

 


 

 


 

XXV EILINIS SEKMADIENIS

MT 20, 1–16A „AR TODĖL TU ŠNAIRUOJI, KAD AŠ GERAS?“

      

Jėzus pasakė savo mokiniams tokį palyginimą: 
    „Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.     Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: 'Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!' Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. 
    Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: 'Ko čia stovite visą dieną be darbo?' Tie atsako: 'Kad niekas mūsų nepasamdė'. Jis taria jiems: 'Eikite ir jūs į vynuogyną'. 
    Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: 'Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!' Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. 
    Imdami jie murmėjo prieš šeimininką ir sakė: 'Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, kurie nešėme dienos ir kaitros naštą'. Bet jis vienam atsakė: 'Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi?    Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniajam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia daryti su savais pinigais, kaip noriu? Ar todėl tu šnairuoji, kad aš geras?!' 
   
Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai“.

   


 

Rugsėjo paskutinio sekmadienio Evangelija palyginimu apie vynuogyno darbininkus mums primena, kokia gali būti didi ir ekstravagantiška Dievo malonė. Tiesa, Dievas pirmiausia yra teisingas, bet Jo gailestingumo malonė viršija visas mūsų proto suvokimo ribas. Jėzus, kalbėdamas apie šeimininko keistą dosnumą laukų darbininkams, vieniems nešusiems visos dienos kaitrą, o kitiems prisijungus tik į darbų pabaigą, primena beribę Dievo meilę ir begalinį dosnumą. Štai čia susitinka Dievo ir žmogaus gyvenimo buhalterijų skirtumai.

Senovėje žmogus neretai per parą dirbdavo iki dvylikos valandų. Šio sekmadienio Evangelijoje šeimininkas vienodai atlygina dirbusiam dvylika valandų ir atėjusiam į darbą likus valandai iki darbų pabaigos. Mes dėl tokios darbų buhalterijos būtume tikrai ne vienas nemaloniai nustebinti. Bet Dievo planai dažnai nėra žmonių planai. Štai Oscar Wilde (1854-1900), airių kilmės anglų dramaturgas, poetas, romanistas, prisijungė prie katalikų bažnyčios paskutinėmis savo gyvenimo valandomis, panašiai kaip šio sekmadienio Evangelijos darbininkai,  kurie buvo pašaukti į šeimininko vynuogyną tik darbų pabaigoje. Tačiau genialaus airių rašytojo gyvenimo kelias buvo nemažiau skandalingas ir kupinas įvairiausių nuopuolių. Ir vis tik gyvenimo pabaigoje įvyksta atsivertimas! Ligos patale priima Krikšto sakramentą ir Ligonių patepimą. Nors poeto atsivertimas kai kam buvo didelis netikėtumas, tačiau jau ilgą laiką prieš tai jis nuoširdžiai domėjosi katalikų tikėjimu. Dar 1877 m. susitinka su popiežiumi Pijumi IX. Netrukus pareiškia, kad katalikų bažnyčia - tai šventųjų ir nusidėjėlių, kai tuo tarpu anglikonų bažnyčia - tik aukštuomenei.

Šio sekmadienio Evangelijos labai vėlyvos, vienuoliktos darbo valandos, pašaukimas į šeimininko vynuogyną yra priminimas, kad niekada nėra vėlu atsigręžti ir sugrįžti į Dievo malonės ir gailestingumo kelią.

Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija 

 

 

 

 

 

 

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy