III EILINIS SEKMADIENIS. „Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė” (Mt 4, 16). Kun. E. Arnašiaus homilija
2017-01-22

Trečiojo  metų sekmadienio Evangelija mums pasakoja Jono Krikštytojo darbų ir veiklos pabaigą Jo suėmimu. Tai nėra liūdna žinia Išganymo istorijos metraščiuose. Ši žinia primena: kai uždaromos vienos durys, tuo pačiu metu atsidaro kitos mūsų gyvenimo durys ir net langai, kad matytume ir veiktume dar plačiau. Tos kitos mūsų gyvenimo durys ir langai yra Jėzus, Jo skaisti šviesa, kurią priimame ir liudijame kasdien malda ir darbais, yra pati šviesiausia kelrodė žvaigždė net pačioje audringiausioje mūsų gyvenimo jūroje, bei naktyje.

Skaityti daugiau...
II EILINIS SEKMADIENIS. „Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“ (Jn 1, 34). Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija
2017-01-15

Tai Jonas Krikštytojas pasauliui pristato Jėzų kaip Dievo Avinėlį. Visame Šv. Rašte šis Jėzaus titulas yra pats giliausias ir svarbiausias, apibūdinantis Jėzaus pasiuntinybę šioje žemėje. Tai begalinės meilės, aukos ir Kristaus pergalės vardo ženklas, atkuriantis naują žmogų kiekviename iš mūsų. Kai prieš Komuniją Šv. Mišių pabaigoje tariame: „Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų/suteik mums ramybę“ mes išgyvename giliausius artumo jausmus tarp Dievo ir Žmogaus. Čia, šiuose žodžiuose, Žemė ir Dangus kaip niekad yra tobula ir viena.

 

Skaityti daugiau...
VIEŠPATIES APSIREIŠKIMAS (TRYS KARALIAI). Atvykome iš Rytų šalies pagarbinti karaliaus (plg.Mt 2, 1-12). Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija
2017-01-08

Sakoma, kad Viešpaties Apsireiškimo šventė, Trys Karaliai, pirmų amžių krikščionims Mažojoje Azijoje ir Egipte savo svarba nusileisdavo tik Velykų šventimui. Šioje šventėje tilpo du Kristaus gyvenimo svarbūs įvykiai: Jo Užgimimas ir Krikštas. Tik vėliau, kai gruodžio 25 d. buvo pasirinkta, kaip Kristaus Gimimo šventė, šios šventės dvigubas šventimas atsiskyrė. Bažnyčia, kuri su laiku pradėjo įgauti Rytų ir Vakarų Bažnyčios veidą, pasipuošė ir išskirtiniais liturgijos bei bažnytinio gyvenimo ženklais, būdingais jau tik Rytų ir Vakarų pasauliams. Taip Rytų Bažnyčia (o tai yra mūsų tikėjimo broliai ir seserys ortodoksai) savo liturgijoje Viešpaties Apsireiškimo šventę pradėjo švęsti kaip Kristaus Krikštą, tuo tarpu Vakarų Bažnyčioje (katalikų) ši šventė įgavo Trijų Karalių išskirtinį šventinį atspalvį, o Kristaus Krikšto šventė yra švenčiama sekmadienį tuoj po to.

Skaityti daugiau...
ŠVČ. MERGELĖ MARIJA, DIEVO GIMDYTOJA. ,,Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje” (Lk 2, 19). Kun. E. Arnašiaus homilija
2017-01-01

Visus mūsų tikėjimo atsakymus, kodėl Marija yra vadinama Dievo Motina, randame Evangelijoje pagal Luką ir Bažnyčios Tradicijoje. Angelas Apreiškimu praneša, kad ji taps Aukščiausiojo Sūnaus, kurio vardas bus Jėzus, Motina.  Sausio 1- oji diena - Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, šventė. Jau ankstyvosios Bažnyčios Efezo visuotiniame susirinkime 431 m. po Kr. buvo patvirtinta, kad Marija yra tikra Dievo Motina, o  451 m. po Kr. Chalcedono visuotiniame susirinkime visa tai paskelbiama kaip dogma. Mes, katalikai, pagerbiame Mariją, nes jau pats Dievas išsirinkęs ją būti Jo Sūnaus Motina, suteikė jai pirminę ir niekuomet nesiliaujančią garbę būti Kristaus  Motina, Dievo Gimdytoja.

 

Skaityti daugiau...
KRISTAUS GIMIMAS (KALĖDOS). „Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jn 1, 14). Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija
2016-12-25

Kalėdos, tai pranašysčių išsipildymo metas ir beribis Dievo gailestingumo apsireiškimas -  atsiųstas į pasaulį vienatinis Sūnus. Jėzaus vardas yra graikiško hebrajų vardo Yehosua atitikmuo,  reiškiantis - Išganytojas. Kalėdos yra tikrai stebuklų metas, nes primena, kiek daug gali mažas garstyčios grūdelis, kritęs į gerą dirvą, tai yra į žmogų, kuris turi gyvą tikėjimą. Tokio žmogaus nepalauš jokios gyvenimo vėtros bei žemės drebėjimai.

Skaityti daugiau...
<<   <    1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33    >   >>
Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy