ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais

  8.00, 10.00,
12.00, 18.00 val.
 

Šiokiadieniais

  8.00, 18.00 val.
 
 

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Į albumą >>

GARSO IR VAIZDO ĮRAŠAI

 


 
Kontaktai  Nuorodos

 

 


Didysis Tridienis: Penktadienio pamaldos parapijoje

2015-04-03
Įvykiai >>

Didįjį penktadienį  susirinkome į Kristaus kančios pamaldas. Prisiminėme Viešpaties kančią ir mirtį, be kurių nebūtų prisikėlimo. Tai vienintelė diena metuose, kai nešvenčiama Eucharistija. Tylą, apleistumą ir buvimą be Kristaus bylojo ir visa liturgija – nudengtas altorius, nutilę varpai, pamaldos, prasidėjusios be kryžiaus ženklo.

Pamaldų pradžioje kunigai kniūpsčia atsigulė prieš Viešpaties altorių ir meldėsi. Ši malda priminė Jėzaus maldą Alyvų darželyje, simbolizuojančią gilų atsidavimą Tėvo valiai. Kurį laiką ir visi tikintieji, paskendę tyloje, suklaupę kartu meldėsi.

Po maldos prasidėjo Žodžio liturgija. Buvo skaitoma Viešpaties Kristaus Kančia pagal šv. Joną, lydima kitų Biblijos skaitinių, padedančių suprasti nesibaigiančią Jėzaus meilę mums.

Homilija (išsamiau klausyti>>>)buvo palydėta ilga visuotinė malda su dešimčia ypatingų maldavimų, po jos prie altoriaus patarnautojai atnešė violetiniu šydu pridengtą Nukryžiuotąjį. Kunigas giedodamas: „Štai kryžiaus medis...“ jį nudengė. Tylomis kunigai ir patarnautojai pagarbino kryžių priklaupimu ir pabučiavimu. Baigiantis Kryžiaus pagarbinimui, patarnautojai balta staltiese padengė altorių, kunigai atnešė Šv. Komuniją iš koplyčios, kuri buvo padėta po Didžiojo ketvirtadienio iškilmių.

Po pamaldų monstrancija su Švč. Sakramentu, pridengta baltu šydu, procesijoje buvo pernešta į Kristaus kapą.

Pamaldos Didįjį penktadienį baigėsi be įprasto kryžiaus ženklo persižegnojant, tačiau buvo  išryškintas kitas kryžius, kurį mes išstatėme pagarbinti. Prieš jį po pamaldų buvo priklaupiama kaip prieš Švč. Sakramentą, jis tampo centru. Tai mums primeinė, kad Jėzus yra vienintelis, tikrasis, amžinasis ir aukščiausias Kunigas, Auka, Altorius ir Aukotojas, savo kančia ant kryžiaus sunaikinęs nuodėmę, prikaldamas prie jo mūsų skolos – nuodėmių raštą, pats būdamas be nuodėmės, dėl mūsų tapęs nuodėme, kad mus išgelbėtų iš mirties ir padovanotų gyvenimą, išvaduodamas mus iš nuodėmės pančių ir per savo kančią bei prisikėlimą išvesdamas mus į laisvę, kuri visavertiškai išgyvenama tik per Jį, su Juo, ir Jame.

 

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy