IV EILINIS SEKMADIENIS. „Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė” (Mt 5, 3). Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija

2017-01-29
Homilijos >>

Paskutiniojo  sausio mėnesio sekmadienio Evangelijoje Jėzus atskleidžia pasauliui dievišką keistenybę. Tikroji žmogaus palaima - tai gyvenimo akimirkos varge, alkyje, sielvarte ir persekiojimuose. Juk neveltui sakoma: „Nelaimėje pažinsi draugą“. Ir ne tik. Būtent gyvenimo suspaudimuose ir sielvartuose mes dar geriau pažįstame Dievą, kuris ne tik karaliauja žmogaus ir visatos dėsnių vyksme, bet taip pat mums dovanoja savo Apvaizdą, palaimą ir tyrą džiaugsmą.

Šiandien labai daug yra kalbama apie žmogaus laimę. Ieškoma laimės šaltinių kažkur išorėje: svečiose šalyse, maloniose pramogose, dietose, išoriniuose blizgučiuose. Neretas atvejis, kai žmogus išvyksta į tolimus kraštus tik dėl laimės paieškų. Deja, turime suvokti, kad laimės jausmas turi pirmiausia plaukti iš žmogaus vidinio pasaulio. Išorė nieko negali duoti, jei žmogus to neturi savo viduje. O jei tame viduje karaliauja ne Dievo karalystė, o tik daiktų - kokia tada tamsi ta žmogaus vidinė karalystė?!

Praėjusią  savaitę tiek Lietuvos spauda (o ką jau bekalbėti apie mūsų kaimynų, lenkų,  spaudą!) aptarinėjo Nobelio premijos laureato L. Valensos šeimos dramą – mirė sūnus. Spaudoje atsiliepta, kad prezidento šeimoje ne visų vaikų gyvenimai nusisekę. Tėvo, anuomet revoliucijonieriaus, o vėliau prezidento ir valstybininko  retas buvimas šeimos rate atrodo užtraukė kai kuriems jo vaikams negyjančias dvasines žaizdas. Tai kas yra ta laimė, kai šeima, kilusi iš mažo Pomeranijos vaivadijos kaimelio, pasiekia Lenkijos valdžios viršūnes, tačiau nesijaučia laiminga? Atsakymą pasufleravo prezidento žmona Danuta. Ji prisiminė, kad laimingiausias jos gyvenimo epizodas buvo tada, kai jie su pulku mažų vaikų gyveno 30 kvadratų butelyje. Tėvas Antanas Saulaitis SJ kažkada yra prasitaręs apie pokarinę daugelio lietuvių dalią pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. „Mes daug ko neturėjuome ir daug stokojome, bet buvome laimingi, nes turėjuome vieni kitus“.

Štai laimės formulė: ne daiktai, o pirmiausia Dievas ir artimas žmogus turi gyventi kiekvieno mūsų širdyje.

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy