ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais

  8.00, 10.00,
12.00, 18.00 val.
 

Šiokiadieniais

  8.00, 18.00 val.
 
 

NUOTRAUKŲ GALERIJA

Į albumą >>

GARSO IR VAIZDO ĮRAŠAI

 


 
Kontaktai  Nuorodos

 

 


Piligriminė kelionė į Kaišiadoris

2020-06-28
Įvykiai >>

Piligrimystė? Puiku. Piligriminė kelionė – tai atsigręžimas į Dievą, į save, į savo artimą.  Leistis kelionėn paakina vidinis nerimas, kurį mūsų širdyje pasėjo pats Dievas ir kuris veda ieškojimų keliu". (Popiežius Pranciškus)

Ankstyvą birželio 28 dienos rytą mes, 26 piligrimai, išvykome į Kaišiadoris, pasišovę čia aplankyti katedrą, pal. Teofiliaus Matulionio sarkofagą, pasimelsti ir kuo daugiau sužinoti apie Dievo palaimintą tautietį. Išties likome dėkingi Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedros klebonui mons. R. Jurkevičiui už šiltą priėmimą ir dėmesį mums – iš jo rankų gavome po pal. Teofiliaus litaniją, jo paskirtas klierikas mus lydėjo, pasakojo ir į klausimus atsakė. Sužinojome, kokį sunkų gyvenimo kelią teko nueiti mūsų palaimintajam Teofiliui. Jis gimė 1873 06 22d., 4-erių metų neteko motinos, bet turėjo didelį polinkį į mokslus. Nuostabi jo asmenybė tais neramiais laikais, o  nuo 1923 m. prasideda jo, kunigo, suėmimai, kalėjimas. 1929 m. priėmė vyskupo šventimus. Vėl suimamas, papuola į žiaurų lagerį, vėliau – jo izoliavimas ir sunkieji darbai.1933 m. buvo priverstas grįžti į Lietuvą. 1943 m. vokiečių okupacijos metu jis paskiriamas Kaišiadorių vyskupu.1944 m., sovietams ir komunistiniam režimui pradėjus persekioti Bažnyčią, jis vėl suimamas, 7 m. kalėjimo. Tik 1956 m. mūsų palaimintasis grįžo į Lietuvą. Jį nuolat sekė KGB agentai.1957 m.be komunistų sutikimo jis vyskupu įšventino Vincentą Sladkevičių, kuris vėliau tapo kardinolu. Pal. Teofilius vėl ištremiamas. 1962 m. jis tampa arkivyskupu ir tų pačių metų rugpjūčio 20 d. jis mirė. Pasirodo, jis nemirė sava mirtimi, o buvo nunuodytas mirtį nešančia ampule.

Po tiekos kančių ir kalėjimų – be kaltės – jis, kankinys, mūsų džiaugsmui 2017 06 25 paskelbtas palaimintuoju. Mums jis paliko didelę pamoką – nors persekiojamas pal. Teofilius raginęs vyskupus ir kunigus nesileisti į kompromisus ir nekolaboruoti su režimu. Tai – šviesus aukštų principų žmogus. Ačiū Dievui, mes jį turime ir visada galime melsti jo užtarimo pas Dievą.

Mes turėjom galimybę melstis visai arti pal. Teofiliaus sarkofago.

Iš Kaišiadorių nuvykome į Guronis (apie 25 km kelio), kur mūsų laukė Eucharistinio Jėzaus s. Milda, kuri pakvietė mus i rekolekcijų namus; muziejuje papasakojo apie šviesios atminties kard. V. Sladkevičių, kurio tėviškėje, būtent Guronyse, įkurtas Švč. Mergelės Marijos Rožinio slėpinių kelias. S. Milda parodė mums kelio pradžią – skulptūrą  „MARIJA VISŲ TAUTŲ MOTINA”, ir mes, eidami nuo vienos koplytėlės prie kitos, išmeldėme Garbingąją Rožinio dalį gamtoje. Kard. V. Sladkevičius vadino Mariją Negalimų dalykų Motina.

Po visko – atgalios į Klaipėdą. Bet pasistiprinti žmogui reikia... Grįždami pusiaukelyje surengėme agapę, džiaugėmės gražia aplinka, supynėmis, na, ir ta bendrystės nuotaika, kuri suartina, o ji neliūdna. Juk kelionės nuovargis nieko nebereiškia prieš patirtą įspūdį, gamtos grožį, šiltą vasaros dieną  ir žmonių bendrystę. Mes tarsi... augame. Už viską tariame AČIŪ DIEVUI.  

Aldona Jonutienė

ŽIŪRĖTI NUOTRAUKAS>>>

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy