ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (DEVINTINĖS). „Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams” (Mt 14, 22). Kun. E. Arnašiaus homilija

2018-06-03
Homilijos >>

Antrasis  sekmadienis po Sekminių yra skirtas Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmei. Šį sekmadienį dar kartą įsisamoniname mūsų tikėjimo paslaptį, kad duonos ir vyno pavidaluose, kurie yra aukojami šv.Mišių liturgijoje, sutinkame tikrą Prisikėlusį Jėzų. Nors šie pavidalai išlieka regima akimi nepakitę,tačiau tikėjimo šviesoje įgauna naują dievišką prasmę.

Sakoma, kad tikėjimų lyginti negalima, bet kartą Osho Rajneesh (1931-1990) paklaustas savo mokinių, kurie buvo katalikai, koks yra skirtumas tarp Gautamos Budos ir Kristaus atsakė: „Kai Buda gulėjo mirties patale, jo mokinys Anandas paprašė kokios nors dovanos atminčiai iš paties mokytojo. Tada Buda padavė jam jazmino šakelę“. Bet gėlė yra gėlė - ji nuvyto...

Jėzaus Kristaus dovana Bažnyčiai yra  Jo Kūnas ir Kraujas, pralietas už pasaulio atpirkimą. Paskutinės Vakarienės metu Jėzaus aukojami duona ir vynas ir ši auka tęsiasi ne tik iki šių dienų. Ir taip bus iki pasaulio pabaigos. Prieš tai nuo amžių buvusios kruvinos aukos nutraukiamos vienintele Jėzaus auka ir kančia ant kryžiaus. Kristaus Prisikėlimo paslaptis yra pradžia nekruvinos aukos, kurią Bažnyčia aukoja šv. Mišių metu jau du tūkstančius metų.

Ne veltui Jėzus pradeda ir baigia savo kalbą apie Duoną, nužengusią iš dangaus. Ji yra ta, kuri valgoma tam, kad mylėtume. Šita duona yra Kūnas. Ji išdalijama. Ji atiduodama, nepaisant jokių funkcijų, jokio išskaičiavimo, nepaisant statusų, pareigų, įsipareigojimų. Šita Duona išdalijama tam, kad gyventume.

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy