ŠVČ. TREJYBĖ. JN 3, 16–18 „DIEVAS TAIP PAMILO PASAULĮ". Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija

2017-06-11
Homilijos >>

Švč. Trejybės sekmadienio Evangelija kaip reta trumpa ir kaip visada nepaprastai prasminga ir gili. Čia išgirstame tai, apie ką tamsos ir nakties apsuptyje Jėzus kalbėjo su Nikodemu. Ne veltui šis skyrelis Evangelijoje pagal Joną vadinamas „dvasios paslapčių atskleidimu“. Taigi kokios tos mūsų tikėjimo - dvasios paslaptys pagal Jėzų?

Dievas pamilo šį pasaulį dar prieš sukūrimą ir ta meilė yra tokia beribė, kad Dievo Sūnus tampa žmogumi, vienu iš mūsų, idant regėję Dievo sūnų tarpe mūsų mes labiau suvoktume ir atpažintume Dievo paveikslą kiekviename iš mūsų. Nors šis pasaulis yra Dievo kūryba, bet jame nemažai palikta ir piktojo pėdsakų. Todėl mūsų gyvenimiškoje kelionėje labai svarbus tikėjimas Dievu. O tas, kas tiki, anot Jėzaus, turi ir gyvenimą.  Nepaprastą, o Amžiną Gyvenimą. Apsidairykime plačiau. Ar esate sutikę žmogų, kuris niekuo netiki? Ne tik Dievu, bet ir artimu? Ir ar pastebėjote, koks liūdnas tokio žmogaus  sielos veidrodis – užgesęs akių žvilgsnis, nes tokiame žmoguje nebėra gyvenimo jau dabar: šią valandą ir šią akimirką.

Kai regime ir esame liudininkai žemės drebėjimų, audrų ir vėtrų, karų ir visokiausių neramumų. O visa tai yra dar baisiau, kai panašios stichijos vyksta žmogaus viduje: jaučiamės lyg pasmerkti, išduoti. Tai ženklas piktosios dvasios akivaizdaus veikimo. Bet mes ne vieni. Jėzus atėjo ne pasmerkti, bet išgelbėti visa, kas atrodytų bemaž pražuvę. Galime daug dalykų šioje gyvenimo kelionėje prarasti ir netekti. Tik viena saugoti privalom - tikėjimą Jėzumi Kristumi. Kitų saugių kelių nėra, tik Jėzus Kristus.

Kartą į paštą užėjo moteris paveikta sunkios  artrito ligos. Ji atsistojo į ilgą laukiančiųjų eilę. Vienas laukiančių pastebėjęs, kad jai reikia tik pašto ženklo, tarstelėjo: „Kodėl nepasinaudoti pašto ženklų mašina ir tada keliauti savais keliais toliau“. O ji atsakė: „Aš tai žinau. Bet ši mašina niekada nepaklaus, kaip tavo artritas?“

Štai ir atsakymas į klausimą, kodėl Dievo Sūnus turėjo ateiti į šį pasaulį ir prisiliesti prie kiekvieno iš mūsų giliausių gyvenimo žaizdų. Dangiškojo Tėvo sutaikyti ir susitaikę mes galime Švč. Trejybės paveiksle kurti savyje naują Dievo žmogų.

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy