XVIII EILINIS SEKMADIENIS. „Plušėkite ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!" (Jn 6, 27) Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija.

2015-08-02
Homilijos >>

Rugpjūčio mėnesio pirmojo sekmadienio Evangelija primena, kad dažnai žmonės renkasi  paviršutinius ir antraplanius gyvenimo prasmės sprendimus. Neretai mes galvojame, kad alkaną pirmiausia reikia papenėti ir tik vėliau kalbėti apie dvasinio pasaulio žavesį bei jo neišvengiamą artumą. Išvarginti gyvenimo duobių, dvasinės tamsos kartais ir mes, anot evangelisto Jono minios, klausiame Dievo:  „Tai kokį padarysi mums stebuklą, kad mes pamatytume ir tave įtikėtume?" (Jn 6, 30)

Dideliuose pasaulio miestuose atsiranda ne vienas geradaris, kuris kepa duoną, bandeles ir visa tai išvežioja gatvėje gyvenantiems nelaimėliams. Netrukus  tie nelaimėliai jau gerai žino, kur ir kokiame didmiesčio skersgatvyje pasirodys tas mielas geradaris su bandelių, sumuštinių ir kavos krepšiu. Tačiau žiūrint į šį vaizdą iš šalies darosi gaila, kad žmogus, nuolat  gyvenantis gatvės grindinio alsavimu, neieško galimybės, dar vienos progos viską pradėti iš naujo,  užsikabinti už gyvenimo „meškerės" ir taip išmokti pačiam gaudyti žuvį, o ne nuolat gyventi grindinio lauknešėlių laukimu.

Anot statistikų, kol žmonės valandą meldžiasi bažnyčioje, tuo pačiu metu pasaulyje iš bado miršta 2500 žmonių. Iš jų - du trečdaliai vaikų. Tuo pačiu kas trečias vaikas šiandienos pasaulyje jau grumiasi su akis badančiu antsvoriu. Kas penktas žmogus šiame pasaulyje jaučia pastovų maisto stygių ir tai padaro jį neveikliu bei ligotu. Tai kur problema, kokie būtų jos sprendimo būdai? Pasirodo, kad maisto trūkumo nėra. Maisto padalinimo skaidrumas, jo nevienodumas, nemokėjimas ir nenoras dalintis - štai kur pagrindinė šių dienų modernaus  pasaulio problema!

Jėzaus ženklas šio sekmadienio Evangelijoje yra - gyventi ir plušėti  ne dėl žūvančio maisto. Iš savo dvasinių akių turime niekada neišleisti amžino gyvenimo vilties. Nes, kai viltis palieka, viskas žmoguje apmiršta, apsigyvename lyg dykumoje. Tuomet jokia medžiaginė nauda arba gausa nesugrąžins džiaugsmo - būti Jėzaus artumoje. O būdami Jėzaus artumoje esame kartu ir vienas kito dvasinėje, bei medžiaginėje artumoje ir amžino gyvenimo viltyje.

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy