XXVIII EILINIS SEKMADIENIS. „Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų“ (Mt 22, 14). Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija.

2017-10-15
Homilijos >>

Spalio 15 d. sekmadienio Evangelijoje Jėzus palyginimu apie karalaičio vestuves primena dangišką amžinybės puotą, kuri yra parengta kiekvienam iš mūsų. Tačiau puotos karaliaus, išvydusio svečią neapsirengusio vestuvių drabužiu, ištartis aiški:  „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“ (Mt 22,13). Būtinas iškilmių drabužis, tai Dievo akyse žmogaus malonės stovis, kuris yra būtina sąlyga patekti į dangaus karalystę.

Šiuo palyginimu Jėzus, kalbėdamas Jeruzalės šventykloje tik dvi dienos iki savo kančios ir mirties ant kryžiaus, primena ir kaltina to meto valdančiuosius, atmetusius Dievo pakvietimą į dangišką savo Sūnaus, Karalaičio – Jėzaus Kristaus karalystės gyvenimą čia ir dabar. Šis Jėzaus palyginimas yra atsikirtimas į kaltinimus tam, kad Jis per daug laiko leidžia su plačiąja visuomene ir visokio plauko nusidėjėliais.

Dievo tarnas kanauninkas Cottolengo dar būdamas mažas, vos penkių metų vaikas, su virvute matavo savo gyvenamus kambarius vieną po kito. Tai išvydusi mama su nustebimu paklausė, ką jis čia darąs? Vaiko atsakymas buvo paprastas: „Man labai įdomu, kiek čia tilptų lovų. Kai užaugsiu, norėčiau kad visi kambariai būtų pilni ligonių“. Šis vaiko atsakymas čia pat sudrėkino mamos akis. 1832 m. jis Turine įsteigė Dieviškos Apvaizdos mažąją prieglaudą. Šiandien tai yra visam pasauliui žinoma 5000 vietų ligoninė su bažnyčia, aptarnaujančio personalo namais ir gražiausiais sodais.

Jėzaus mokinio išskirtinis bruožas – aistringa Dievo meilė, kuri įgauna ryškiai matomus tarnystės ir pasiaukojimo bruožus šalia esančiam iš mūsų. Tai tokia dangaus karalystės pokylio esmė pagal Jėzų.

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy