XXX EILINIS SEKMADIENIS. „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, ir savo artimą, kaip save patį” (Mt 22, 34-40). Kun. Egidijaus Arnašiaus homilija

2017-10-29
Homilijos >>

Didžiausio įsakymo sekmadienio Evangelijoje išgirstame Jėzaus atsakymą, kokia yra svarbiausia kiekvieno iš mūsų gyvenimo lygtis. Taip dažnai esame pasiklydę tarp medžiaginių vertybių, kad neretai tik gyvenimo pabaigoje suvokiame, jog ne ta kryptimi plaukė mūsų gyvenimo laivas.

Taigi koks įsakymas yra didžiausias žmogaus gyvenimo įsakymų kelyje? Gal sėkmingai baigti vidurinį mokslą? O gal net universitetą? Išmintingai pasirinkti pelningą gyvenimo profesiją? Sukurti sėkmingą verslą  ar sudaryti pelningą santuokos sandorį?

Kalbėdami apie Dievo ir artimo meilės sintezę prisiminkime II amž. po Kristaus gyvenusį pagonių mąstytoją Aristidą, kuris savo laiške Romos imperatoriui Hadrianui taip atsiliepė apie savo laikmečio krikščionis: „Krikščionys myli vieni kitus. Jų našlės ir našlaičiai yra nuolatiniame bendruomenės rūpestyje. Jei vienas iš jų turi ką nors daugiau ir šalia yra stokojantis, visada su juo pasidalins. Jeigu jų tarpe atsiranda keliauninkas, krikščionys visada jį parsives į savo namus ir bus tokie laimingi, lyg ką tik atradę brolį. Jie nevadina savęs broliais mums suprantamu būdu. Jų brolystė yra iš Dievo dvasios. Jei sužino, kad kažkas iš jų kenčia kalėjimo belangėje arba yra persekiojamas dėl Atpirkėjo viešo išpažinimo, jis bus viskuo aprūpintas sunkią gyvenimo pasirinkimo valandą. Tai kažkas tiesiog naujo žmoguje, tiesiog dieviška“.

Taigi  didžiausio įsakymo esmė neperskiriama - Dievo ir artimo meilė turi būti kartu. Turbūt visų, tiek žmogiškų, tiek dieviškų, vertybių esmė yra spindėti ne vienumoje, bet vertybių draugystėje ir kuo didesnėje daugumoje.

Atgal | Į viršų

© Klaipėdos šv. Juozapo Darbininko parapija, 2014
Sprendimas: Andy